BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kodėl tau taip blogai, nu? Klausiu jau kažkelinta diena savęs šito. Dangus negriūva, net priešingai - pavasarėja. Turi krūvą maisto, visai karts nuo karto išsimiegi, kažkur kažkas tavęs laukia ir apie tave galvoja. Tai kas tau yr, durne tu neraliuota supuvusių bruknių prisiėdus pimpe? Turi gi darbo, užimtumas turėtų stabdyt sukriošusias mintis. Bet neeee, noooo. Pimpė.

Aišku, nėr svajonių darbas, bet kitą skremzlę išvertus, tu ir neturi svajonių. Tai viens kitą padengia gražiai. Ir argi gali skųstis, kai kasdien po langais matai vaikštant bedarbius ir kasdien autobuse prisiklausai kaip žmogui sekasi iš pašalpos gyventi, ir kaip kitas iš darbo lauk lekia del etatų mažinimo. Neturi tu svajonių algos, bet dabar darbe sėdi ir rašai apgailėtiną blog’o įrašą - tai nelabai ir nusipelnei, kad tau daugiau mokėtų, tingi sučiara.

Ji sakė “dabar tau pats geriausias laikotarpis, kur nori važinėji, ką nori po darbo veiki, esi nuo nieko nepriklausoma, visas laisvas laikas yra tavo”. Skamba gražiai. Bet niekada, niekadų niekada niekadžiausioj nesijaučiau Laisva. Prie nieko nepririšta, nepriklausoma… Nežinau, niekada taip nebuvo. Net kai buvau trylikametė mergaitė. Nebuvo. Ir kai pagalvoji, gal ir liūdna. Tad negalvoju, apie šitą negalvoju. Ir šuo mušamas pripranta, nors šiaip ne, bet taip sako, tai gal. Tai ir aš pripratau. Senai. Ir nesuprantu kodėl dabar mėginu klausinėti sistemą, kuriai anksčiau klausimų nekilo. Nes yra kaip yra, gimei kaip gimei.

Bet ne dėl šito aš. Ne tam. Ne todėl. Gražu aplinkui. Planuoju vasarą. Graži vasara bus. Gal. Išmokau gaminti naują tortą, skanus - proud as fuck esu.

Ateinu į darbą šiandien su mintimi - pagaliau padoriai, žmogiškai, drįsčiau teigti net šiuolaikiškai ar moderniai nusišiksiu. Geriausios 5 minutės darbe. Gal būtų ir daugiau, jei ne tas awkwardumas, kai kažkas ateina į gretimą kabiną. O ateina nuolatos. Nes nieko nieks daugiau neveikia, tik geria kavą. Kartą per savaitę norisi ir man kažko kartaus gyvenime, tai geriu kavą be cukraus. Iš esmės, ją geriu, kad nusišikčiau. Kava man VISADA suveikia kaip puikus laisvinamasis. Ooo kad taip paprastai ir gyvenimo šūdmalystę iš organizmo išvalyčiau.

Nesuprantu, kodėl visi visada bijo kalbėti apie šūdus. Arba ne bijo, bet tiesiog jaučiasi nemaloniai tokioje situacijoje, nosį suraukia ar kitaip demonstruoja nepasitenkinimą. Juk šūdas yra mūsų viso gyvenimo palydovas. Kiekvienas daugiau mažiau nuolatos susiduriame su plaukiojančiu ar skęstančiu šūduku, valome, užuodžiame, matome. Tai ko čia baidytis? Tipo svetimas labiau smirda? Per šitiek laiko galima būtų ir priprasti. Kūdikiams jų šūdelis nešlykštu, tai kodėl su laiku išsiauginame kažkokį kompleksą savo šūdams? O gal čia mano bėda, kad aš per daug prie šūdų pripratus kiekvieną vakarą svetimą kuopdama? Jei ir bėda, tai ne man. Ieškote šūdų ekspertės - visada galite kreiptis, malonu. ..Su tėvais diskutavome, kad gal verta nusipirkti šūdų džiovinimo mašiną, nes nu už velniškai didelius pinigus matėm maximoj džiovinto šūdo maišelius. Rudasis auksas. O mes šūdo durpių turim nors devyniais vežimais vešk. Įdomu būtų turtus susikrauti iš šūdo. Bet daug kas taip, šūdą pardavinėja, šūdą dirba, šūdai patys yra - svarbu gražiai supakuota.

Žodžiu. Tik bijok nekakot! Klizmos nėra malonu, nope, ne mano šiknai.

O tarp kitko, šiandien man veidrodyje labai patiko mano šikna. Visai graži zaraza. Gaila, kad priešingame organizmo gale pilvas nuo alaus bando šikną pasivyti atitinkamai besipūsdamas.

Be tikslo. Iki greito.

Patiko (7)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “išvalymas, kuris galėtų būti išvarymu”
  1. Panašiai ir aš su darbu. Irgi taip pat gerai kakoju darbe. Tik jau nebeturiu awkwardo. Visos draugės emigruoja. Jei kada norėsis kavos ir pasiskųsti gyvenimu, parašyk. Aš tikrai geras žmogus.

  2. jaučiu, kad reiktų toli kavos važiuoti…bet gal ir verta. Žiauriai smagu kai žmogus pripažįsta, kad darbe gera kakot - ačiū, spaudžiu leteną!

Komentuokite