BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

[vakarykštės mintys,jau užvakarykštės?..] Buvo nuostabus saulėlydis. Maloniai šiltas vakaras. Stebėjau, kaip lėtai leidosi saulė, vaikščiojau auksinėm pievom. Žinojot, net kai saulė nusileidžia, dangus kurį laiką lieka šviesus. Ar tą ir reiškia “viltis miršta paskutinė”? Net jei iš tavo gyvenimo išplėš svarbiausią saulę, nereiškia, kad pasaulis liks visai tamsus.

I think I finally had enough, I think I maybe think too much…

Jau temstant pasirodė, kad miške, viena medžio viršūnė kitokia, tarsi ant jos tupėtų didelis storas paukštis. Kuo arčiau ėjau, tuo labiau temo akyse, vaizduotė pradėjo šėlti, atrodė, kad ta medžio viršūnė tikrai juda kitaip nei turėtų. Mano plikas kojeles pradėjo valgyti uodai ir nusprendžiau, kad ten tik kvailas tamsus šešėliūkštis ir normalus medis. Apsisukau į namų pusę. Po kiek laiko atsigręžiau ir neberadau to medžio. Visi atrodė vienodi ir normalūs. Monstras išskrido?.. Ar dažnai paleidžiame savo svajones priėję pirmą kliūtį ir įtikinę save, kad mes nekalti, kad tai tiesiog neįmanoma?.. O kartais, galbūt trūksta vos kelių žingsnių.

I’ve had a shit day, have you had a shit day? We’ve had a shit day.

Bet buvo taip gera. Neįsivaizduojat. Vaikščiojau ir dainavau vieną idiotišką dainą, kurią per išleistuves išmokau. Dėl išleistuvių…visiems klasiokams per jas įteikiau po nuoširdų laiškelį. Prisipažinau, kad vienos merginos bijojau, kitą įsimylėčiau, jei būčiau vaikinas, parašiau draugams apie senus užmirštus nuotykius, padėkojau už pirmas muštynių pamokas, prisipažinau savo bene vienintelei šiokiai tokiai “mokyklinei simpatijai”, kad buvau jį įsižiūrėjus. Individas buvo be galo laimingas rašydamas tuos laiškus. Sulaukiau kelių labai gerų komentarų. Kelios merginos padėkojo taip gražiai ir nuoširdžiai, kad ilgai nepamiršiu. Ir nejaučiau visai jokios gėdos. Mokykla baigėsi. Didžiosios daugumos jų visai nebesutiksiu.

I think that life’s too short for this…

Kol visi panikavo ir laukė stojimų rezultatų, aš vaikščiojau laukais apie juos visai pamiršusi. Aš dainavau rėkdama. Aš jaučiausi taip gerai, kad net ir prie durų paliktas degantis šūdas būtų sukėlęs man tik dar platesnę šypseną. Grįžau namo ir smigau kaip kūdikėlis su visais drabužiais. Nei nesujudėjusi pramiegojau visą naktį ir tik ryte suvokiau, kad kažkas ne taip, karšta.. O kai pamačiau keistai daug sms, supratau, kad reikia pažiūrėt, kur įstojau. VU anglu filologija. Tipo pirmas numeris… So what? Nejaučiau nieko. Nebent sumaištį, nes taip ir nežinau ar ten išvis noriu. Nežinau, kur noriu. Bet kur. Svarbu mokytis. KAŽKĄ.

You think I’m just too serious, I think you’re full of shit.

Už mano langų neišpasakytai garsiai gieda svirpliai. Buvau taip prie jų pripratusi, kad nė nepastebėdavau. Dabar kai įsiklausiau, suvokiau kaip jų svirpimas migdo ir ramina… Geri tie svirpliukai.

PINK - blow me one last kiss užsidainavau būtent šitą…tik remixintą versiją.

Labanakt…

Individukas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Meluokit man nemelavę, dar nestudentauju”
  1. “…vaikščiojau auksinėm pievom.” Heh, kažkas nepaprasto… Skaičiau ir šypsojausi kartu su tavimi :)

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  2. “Kas eina iš širdies, pasiekia ir kitas širdis”
    Man patiko… Gražus tu žmogus :)

  3. Pellini, gaila, kad kartu nevaikščiojai tomis pievomis, eech pasakiškas jausmas buvo :)

    Valentai, wohoo koks komplimentas ^^ ačiū :) tu irgi visai nieko,ir viduj ir išvirkščias ir šiaip :D

Komentuokite