BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Prašau, tiesiog žiūrėkit į visą tai, kaip į komediją. Man pačiai dėl savęs gėda. Beje, čia bus daug daugiau tikrų faktų, nei jūs įsivaizduojate……. xD

*********

Siaubingai lijo. Laurai atrodė, kad jos trumputę gėlėtą suknelę lietus taip išplovė, kad visos gėlės nubluko ir liko vien šlykšti melsva spalva… Ji jautėsi it būtų nuoga, praktiškai, tokia ir buvo. Bet mergaitei neberūpėjo, ji bėgo mišku nuo savo baisiausio priešo. Girdėjosi vis artėjantis lūžtančių medžių garsas. Galiausiai Laurą įspaudė į kampą. Dangų pervėrė kurtinantis griaustinis. Prieš drebančią mergaitę stovėjo kruvinas monstras vadinantis save Gyliu. Rankose jis vartė kruviną geltoną lapelį, ant kurio buvo prilipdytas sudžiuvęs keturlapis dobilas. Vienintelis tokį lapelį turėjo… Laura sukniubo praradusi paskutines jėgas.

-Jūsų sėkmė išseko. Gražink mano stebuklingą kiškiakiaulę! - monstras suriko moterišku balsu.

Laura susigūžė ir laukė blogiausio. Gylys užsimojo samurajaus kardu paskutiniam kirčiui…

-Tik per mano lavoną,- netikėtai pasigirdo šaltas, savimi pasitikintis balsas, it kalbėtų pats Čakas Norrisas. Arba Hju Loris.

Vaikinas plika ranka atrėmė kardo ašmenis. Jo ranka tingiai nubėgo kraujo srovelė. Laura negalėjo pamatyti savo išgelbėtojo veido. Ji stebėjo puikiai sudėtą aukštą vaikino kūną ir nurijo susikaupusias seiles, jo bronziniai plaukai buvo tarsi atsparūs viskam ir visai nesulipę nuo lietaus, turbūt plaunami su brangiausiu head&shoulders. Ir apskritai, jis buvo toks karštas, kad ant jo kūno galėjai kepti kiaušinienę. Tad lietaus lašai turbūt išgaruodavo dar nepasiekę plaukų.

-Turi tvirtą užnugarį, žmonių mergaite, iki greito, - pro sukąstus dantis iškošė Gylys ir dingo su paskutiniu žaibo blyksniu.

Po kelių akimirkų vaikinas atsigręžė į Laurą.  Vos pažvelgus į jo tyrą veidą dangus išsigiedrino, paukščiukai ėmė čiulbėti. Mergaitė pastebėjo, kad aplink ją žydi pakalnutės. Vaikinas linksmai šyptelėjo ir ištiesė ranką vis dar susigūžusiai merginai.

- Nebijok, mano pareiga tave saugoti. Aš Valentas.

*******************************

-Laura Individyte, Laura, LAURA!

-Vaaaaalentas…

-Panele Individyte, nemanau, kad toks buvo Bonaparto vardas,- kaip šaltas dušas mane perliejo istoriko balsas.

Aš staigiai pašokau iš kėdės vos nenuversdama stalo. Ant žemės nukrito istorijos vadovėlis. Ohhh nuostabu, aš pas Muravjovą.. Iš burnos teko išspjauti ilgą rudą garbaną.

-Nusivalyk seiles,- iš šono pašnibždėjo Elvina.

-Grenskyte, prašyčiau tylos, jos seilės, jos problemos. Abi prie lentos. Bendrai papasakosite apie Napoleono epochą.

Susižvalgiau su drauge. Jei Muravjovas manęs nepakars prie lentos, Elvina pabaigs jo darbą. Ir aš ją visiškai suprantu.

-Mokytojau, - pasigirdo širdžiai mielas didvyrio balsas, - galima aš atsakysiu už jas?

Žilvinai, Žilvinėli, ohh tu mūsų riteri. Dabar tave pakars ir lavoną atiduos šunims. Šaunuolis.

-Tu NORI? Puiku, klausiu iš viso praeito skyriaus. Vis dar nori?

-Žinoma, mokytojau, - jau nebe taip nuoširdžiai šypsojosi Žilvis.

Regis, Muravjovas gavo dar didesnį saldainį. Jis taip įsijautė į kryžminę Žilvino apklausą, kad  visai nebekreipė dėmesio į klasę. Ernesta paėmė kažkokį lapelį nuo Žilvino stalo. Pakikeno ir persiuntė jį  Elvinai. Ši prunkštelėjo ir perdavė man. Žilvino šedevras: Muravjovas pasilenkęs bando prakišti mano miegančią galvą pro kilpą, tuo metu Žilvis prie Muravjovo užpakalio laiko prikišęs degantį žiebtuvėlį. Ten taip pat užrašyta kažkokia formulė, kuri man nieko nesako ir po lygybės ženklo vienintelis akivaizdus žodis: SPROGIMAS. Iš tiesų, Žilvinas yra mūsų viltis, ateityje jis galėtų sukurti vaistus nuo vėžio, bet esu įsitikinusi, kad jis keliaus į kokią meno akademiją ir studijuos niekam nesuprantamą grafiką… Užsisvajojusi pradėjau juoktis balsu. Muravjovas įsmeigė į mane žudantį žvilgsnį ir tuomet nuskambėjo gražiausia simfonija - skambutis skelbiantis pertrauką. Visi kaip galėdami greičiau išdūmėme iš klasės.

-Ačiū,ačiū,ačiū, -strikinėjau aplink šviesiaplaukį mėlynakį riterį.

-Tiesiog pasistenk daugiau nesiseilėti per pamokas. Tau dabar laisva pamoka, taip? Eik išsimiegok! - Žilvinas nusišypsojo pačia šilčiausia šypsena ir nuėjo link fizikos kabineto.

Mane už parankės stvėrė Elvina:

-Žilvis teisus, Laura, po velnių, kas tau darosi? Ar naktimis pas kažkokį Valentą lakstai?

-Nepažįstu aš jokio Valento! Jau savaitę mane kamuoja košmarai ir vos prabundu nieko, NIEKO nebeprisimenu, tik tą vardą. Turbūt dėl visko kaltas nesibaigiantis lietus, jis man amžiais varo depresiją. Ir dar tas Tadas… Neužtenka, kad paėmė tėvų mašiną, dar ir iš pamokų pabėgo! Tėvai užmuš mus abu.

Tadas buvo mano dvynys brolis. Linksmiausias ir labiausiai mokyklos merginų mylimas vaikinukas…ir kartu didžiausias lengvabūdis plevėsa. Kai Tadas prisidirbdavo, namie kentėdavau ir aš. Nesvarbu, kad jis iš mamos pilvelio išlėkė pirmas, aš buvau jo auklė.

-Nulėksiu pažiūrėti ar yra brolio mašina.

-Pažiūrėk ar mano mersiukui viskas gerai,- man nuėjus dar šūktelėjo Elvina.

Ji visai nesenai iš Vokietijos parsivežė “ledovą mersą”. Pati taip sakydavo. Man tai tebuvo mašina. Su nulūžusiais veidrodėliais. Bet Elvina ją mylėjo it savo vaiką. Kartais susimąstydavau, kad ji tiktų Tadui į porą…

Išskleidžiau savo gėlėtą melsvą skėtį ir nubėgau link stovėjimo aikštelės. Tado mašina vietoj. Tiksliau, tai buvo mūsų tėvų mašina. Tėvas vakar nubaudė Tadą atimdamas jo raktelius. Tačiau broliukas nepasimetė ir anksti ryte įvykdė mašinų mainus… Šalia mūsų forduko buvo nauja, man dar nematyta mėlyna Mazda. Nustojo lyti. Aš suskleidžiau skėtį, žvilgtelėjau į šviesėjantį dangų ir apsigręžiau eiti. Tuomet užriaumojo Mazda. Ji tiesiog praskriejo pro mane ir pro šalia esančias balas. Mano baltas megztinis akimirksniu pasidengė purvu. Iš mašinos sklido daina: “mano Mazda 323..tas bus gaidys, kas mano Mazdą padarys…”

-Idiotas *@#*&@ mentai tavo Mazdą padarys! - sušukau. Galėjau prisiekti, kad mačiau, kaip vaikinas pravažiuodamas šypsojosi puse lūpų.

Grįžau į mokyklą pasiruošusi trenkti pirmam sutiktam laimingam veidui. Tas laimingasis buvo Tadas. Jis išsišiepęs ligi ausų žaidė su keturlapiu dobilu, vartė gelsvą lapelį tarp pirštų. Padovanojau jį broliūkščiui prieš porą dienų, o jis, regis, tikrai tikėjo dobiliuko nešama sėkme.

-Ahoy sesute, gražiai atrodai. Nežudyk, pasigailėk! - šaipėsi. - Elvina sakė, kad ieškojai. Dabar raaaaamiai. Aš nepabėgau iš istorijos. Aš naujokui aprodžiau mokyklą. Įdomus vyrukas. Nuo rytojaus bus mūsų klasėje.

-O taip, laukiu nesulaukiu dar vieno pasiutusio laisvamanio kaip tu.

-Hey, aš vis dėlto tavo dvynys, prašyčiau mane gerbti, mylėti ir retkarčiais pamaitinti. Kitaip namo eisi pėstute…

Tiesiog negalima ilgai pykti ant šio besišypsančio sutvėrimo. Na…šįkart jis bent nesišaipė, kad neišlaikiau vairavimo egzamino jau penkis kartus. Mašinos - ne mano stichija. Jo teisės man reikalingos.

-Gerai, tau bus atleista, jei eisi į fiziką, Žilvinas bus mano šnipas,- šyptelėjau.

-Taaaip, ponia prižiūrėtoja,- numykė jis. - Beje,  būk maloni naujokui, jo vardas Valentas.

********************************

Tadas su Laura saugiai grįžo namo. Dvyniai ėjo linksmai vienas iš kito šaipydamiesi, apsikumščiuodami, jie praėjo pro mėlyną Mazdą ir visai neatkreipė į ją dėmesio. Taip pat jie niekaip negalėjo pastebėti tarp medžių pasislėpusios nedidukės siauraakės mergaitės. Ji nužiūrinėjo juos šiek tiek nusivylusi nepavykusiu pirmu bandymu.

Gretimame bute naujasis kaimynas, Mazdos šeimininkas Valentas, kurio dar niekas nespėjo pastebėti, ginklavosi nuo galvos iki kojų. Jis niršo, kad turės prižiūrėti kažkokius mažvaikius. Niekas net nesiteikė jam paaiškinti, kuo jie tokie svarbūs.

Tuo pat metu, Tadas juokaudamas tepė sumuštinį Laurai, o jų tėvai, vairavę Tado mašiną, žuvo avarijoje…

*************************

Štai, prašom, taip atrodo visų [bent tų nelaimingųjų, kurias aš skaičiau] istorijų pirmi skyriai. Lengva kaip 2×2. Banali nesąmonė. Nuspėjama intriga, akivaizdūs atsitiktinumai, stebuklingas pavojus. Ko daugiau bereikia istorijai? Bučinio po kokių penkių skyrių ir bus tobula. Šiuo akordu ir užbaigsiu blog’o istorijų nagrinėjimo trilogiją. Tuoj grįšiu į normalią vagą, prie normalių įrašų.

Gero sekmadienio,

Individukas.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Mūsų visų istorija. 1skyrius.”
  1. Brangiausioji, įdėjote akivaizdžiai per mažai pastangų darydama šį skyrių tokį patį apgailėtiną, kaip ir kitų istorijų skyriai. Kitais žodžiais tariant: tas liūdnas momentas, kai parodija šviesmečiais pralenkia parodijuojamąsias. Apskritai, thumbs up.

  2. Pala pala,taii nebus pratęsimo? :((( Aš tikrai labai noriu pamatyti (skaitant , savo vaizduotėje) Valentino (Išlindusio iš dešimties litų kupiūros) bučinį su Laurą :DD

  3. :D

    Laukiam naujo skyrio.. ;) Būtų įdomu, pamatyt kaip sekasi Tadui.. Na žinai.. šiek tiek ir jo gyvenime intrigos, smulkmenų :DD

    Dvynys brolis … come on :DD

  4. Prieš tai turėjau ir juodą mazdą…
    http://www.youtube.com/watch?v=QzJKvWy9nMQ

    Galėsi ir priešistorę sukurt :D

    Gera žinot, kad ir aš galiu būt istorijos herojumi - ačiū už šį malonumą :D

  5. Dabar jau tikrai įsitikinau, kam simpatiją jauti.. :)))

  6. blacksugar,Be jokios abejonės- Gyliui.
    Užbėgsiu visiem būsimiem šios istorijos gerbėjams (ir nuvilsiu juos),tačiau galu gale Laura liks su Gyliu,kuris, buvęs blogiečiu, pavirs į gerą princą. Gylys galės net gyvybę paaukot dėl Lauros (kaip vienam iš “būtinu punktų blogo pasakai” pati autorė rašė),todėl ji pasirinks būtent šį personažą.

  7. Juokiausi. Juokingiausia istorija kokią tik teko skaityti. ;)

  8. tu juokiesi is kitu banalumo,o pati nesi originali,kad ir ideja parasyti parodija nera originali.parodija buvo parasyta,berods ,bloge”girls not allowed” ir tikrai daug originalesne ir idomesne;DDturejai labiau pasistengti:)

  9. O man labai patiko, juokiaus iki asaru! :DDD Net nesitikejau pamatyt savo vardo, bet labai maloniai nustebinai :D tikejaus kazko kito, paprastesnio, o cia buvo super :D

  10. sandreisn rašė:

    Nors as ir skaitau tas nuspėjamas istorijas, man jos patinka, bet žinai ką ? Tavo skyrius tiek prajuokino kad juokiausi beveik iki ašarų, :D gal tu dar įkelk kelis skyrius ?:D

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  11. Visų pirma norėčiau atsiprašyti Katekate. Suprantu, kad tave įžeidžiau ir nieko negaliu pakeisti. Mes abi turim skirtingas pozicijas šiuo klausimu ir viskas…Tau patinka balta, o man juoda :( kas dėl originalumo…aš juk nesakiau, kad ketinu būti originali, nesakiau, kad būsiu pirmoji taip sugalvojusi, numanau, kad per tiek laiko, dar kažkam turėjo kilt ši idėja, tiesa, pati neskaičiau ir nežinau nieko. Ši istorija yra košė. Iš šono žmonėms tikrai turėtų atrodyt kaip visiška nesąmonė. Čia ir yra nesąmonė. Banali ir neįdomi, kaip pati pasakei. Aš tik norėjau pralinksminti savo blogerius draugus. Ir tai man pavyko, kam reikėjo, mano užuominas suprato. Dėl to esu žiauriai laiminga. Jų laimė, mano laimė. Kas dėl kito tavo komentaro…būtent, kad nieko neįskaudinčiau ir nekėliau nuorodų į istorijas, neskelbiau vardų ir išvis labai mažai apie tai pakalbėjau. Regis, apie taviškę paleidau liežuvį labiausiai. Damn na ir pasisek tu man taip. Taviškę paskutinę skaičiau. Neketinu atsiimti savo žodžių, nes ką pasakiau, tą galvoju, galvoti nieks nedraudžia. Pradžia atrodė kitokia, iš vyriškos pusės, ypač stebinančiai blogas veikėjas…galbūt kažkas įdomiau. Bet labai greitai viskas tapo…ech…Neperskaičiau iki galo, nes tas pagrindinis veikėjas tiesiog grojo mano nervais. Galbūt tu jį pakeitei ir aš dėl visko klystu. Kiekvienas turi savo nuomonę. Maniškė priešingoje barikadų pusėje nei tavo. Aš juk neliepiu tau sustoti rašyti. Ne. Galybei žmonių tai ką tu darai patinka. Turbūt daug daugiau žmonių nei mano kvailos rašliavos. Tad taip ir gyvenkime. Kiekviena darykime tai, kas jai patinka. Kaip nedarni, pasidalijusi blog’o šeima :) sėkmės priešingoje pusėje ;)

  12. O dabar grįžtu į smagiąją puse… xD na va, argi ne puiki tema pokalbiams? Turbūt pirmą kart radau tiek komentarų, per gan trumpą laiką… jei žmonės juokėsi, mano tikslas įvykdytas. Wuuuhuu :D Tęsinio nereikia. Pusė iš jų mirs, o kita pusė GALIAUSIAI ilgai ir laimingai gyvens. The end. Istorijas reikia palikti kurti tiems, kam tai priklauso…Kam tai yra kasdieninė duona. Aš pasismaginau ir geriau daugiau į šią pusę negrįžti :D pavojinga ten kištis :D gerai, gerai, aš tiesiog bijau… :D
    Tadai - šiaip tai labai lengva viską ištaisyt būtų, po avarijos galėtų paaiškėt, kad aš įvaikinta, arba mane rado kopūstuose ir pagailėjo…
    Valentai, kai geras klipas… xD po metų aš irgi taip darysiu :D atkartosiu viską xD ir nupjausiu klevelį prie namų augantį :D
    Gyly…Laura aistringai pabučiavo Gyly, jam nukrito čiulptuvai, jis virto princu ir … Lesbė!!!!! xD
    Blacksugar, ūūūū, tu mane suintrigavai, pasakyk ir man :) nesigėdyk, sakyk garsiai :) nes aš kažko nesupratau xD ar mes kažkada kalbėjom apie simpatiją? Sorry, neprisimenu nieko, nesigaudau aplinkoj. Tai, kad tu žinai, ko nežinau aš, mane išmušė iš vėžių :D
    Ačiū visiems už komentarus.

  13. Kokius 20 kartų kritau nuo kėdės iš juoko. :DDDD

  14. a) pralinksminai b) labai pralinksminai c) tau dar akivaizdžiai reikia nusiristi kur kas žemiau, kad parašytum tikrų tikriausią blogo skyrių :D. Bet šiaip sveikintinas ir smagus bandymas :).

  15. Jėėėėj, net ir aš priklausau istorijai !! Jaučiuosi sureikšminta… :D
    Pritariu nuomonei, kad pralinksmino, ŽIAURIAi pralinksmino :DD

  16. aš asmeniškai nesuprantu iš ko visi šitie žmonės juokiasi, nes aš pats niekad niekada nesijuokiu.
    bet manau, kad tavo idėja tikrai įdomi ir ką žinau, manau, kad ji turėtų daryti kokią nors teigiamą įtaką blogo bendruomenei ir panašiai.
    taigi, nepaisant to, kad kai kurie liko kažko nepatenkinti turėtum tęsti visą šitą žavų reikalą ;)

  17. pellini, labai norėjau tave įterpti, deja neišėjo sukurt rimto vaidmens :D tu man dar kaip mažutis blog’o žiedelis, jaunas jaunas, kurį reikia laistyti gerbti ir mylėti, kad gražiai išsiskleistų ir žydėtų :D aww argi aš nemiela :DD

    Hashisheri… Tu mane nustebinai aukščiausiam lygi o.O spoksau į komentarą ir galvoju…Tu čia rimtai ar nerimtai, rimtai ar nerimtai… Visų pirma, Tu sugebėjai tiek perskaityt? Tu juk dažniausiai išvis neskaitai? Ar aš klystu..bent anksčiau taip buvo.. Žodžiu, jaučiuosi pasimetusi ir pagerbta. Jei skirčiau tau vaidmenį istorijoje, tai tu būtum dievas kurio veido niekas nemato, arba balsas iš aukštybių. Ačiū už komentarą ;D

  18. Juokingiausia dalis - komentarai, kur kai kurie rašo kaip kokie ekspertai :DDD

  19. Aaaw, tokie gražūs žodelyčiai, privertė mane nurausti… (blush) :D Taip, tu labai miela ! :D

Komentuokite