BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šiandien kvepia nostalgija. Nors, jei nuoširdžiai, neapsisprendžiu, ar kvepia, ar dvokia. Tarsi rastum šviežią braškę, bet ją šuo būtų apmyžęs. Kaip ir galėtum tiesiog nusiplaut, bet kažkas vis tiek netaip.

Kažkada prieš šimtą metų saulėtą vasaros dieną eidama nuo arba prie ežero ginčijausi su žmogumi, ką reiškia jausti nostalgiją, ką reiškia, kai sakai “ohh kaip nostalgiškai pasijaučiau”. Žmogas sakė, kad taip prisimeni praeitį su džiugesiu, gera ant širdies pasidaro, nes galvoji apie kažką gražau, malonaus, ir t.t. Sutikau, su tuo, kad prisimename kažką gero, bet man tai neša liūdesį. Praeities pats praėjimas ir nebebuvimas yra liūdnas reikalas. Todėl prisimeni, bet veide liūdna šypsena. Malonumas persipines su ilgesiu. Taip, turbūt pats ilgesys ir kuria tą melancholišką liūdesėlį.

Nepersigalvojau iki pat šiol. Parašiau šią pastraipą, o tada pagooglinau apibrėžimus ir buvau didžiai nustebintas triušiukas tokio paprasto googlinimo “tyrimo” rezultatų. Pirminis apibrėžimas yra (vis dar) “tėvynės ilgesys”. Jo, net pagal VLKK čia pirminė reikšmė. Aha. Wow. Tai tipo, nu, tik emigrantai jaučia nostalgiją, taip ir žinokit. Kai kur rašo, kad tai net LIGUISTAS tėvynės ilgesys. The more you know. Educational much. Ok ok, antras buvo patrauklesnis plačiąjai visuomenei: “praeities, susijusios su maloniais prisiminimais, ilgesys” arba net “ilgesingas idealizuotos praeities prisiminimas, apgailestavimas.”. Ha, nieko gražaus iš optimistiško čia, fuck you, I win, muahaha. Baisingai didžiuojuosi pati pavartojusi sąvoką “ilgesys”. Damn, I’m smart and funny…Ne, nebaigta dar. Radau ir kad nostalgija “nuolat gilėjanti sukelia nemigą, depresiją ir kitus psichikos sutrikimus”. Oh, that explains a lot, like why I am psychologically unstable.

Žinot (aišku, nežinot, klausiu, nes tiesiog, retorika), kas juokingiausia šiame keistame įraše? Dabar galvoju apie nostalgiją, nostalgiškai galvodama, kaip maloniai diskutavau kažkada senai su žmogu apie nostalgiją. IR. Neprisimenu, kas buvo tas asmuo. Prisimenu kur, prisimenu orą, kvapus, šviesą. Prisimenu, kad tai buvo vaikinas. Ir turiu maždaug tris įtariamuosius, nes su jais visais turiu panašių prisiminimų. Pasivaikščiojimų tuo pačiu keliu ir nežinia kur krypstančių pokalbių. Bet nežinau, su kuo būtent apie tai kalbėjau. Ir nebežinosiu. Nebent gilios senatvės sulaukus turėsiu alzheimerį ir atgis jaunystės laikų smulkmenos… Something to look forward to.

Iš google tyrimo labiausiai patiko: “Nostalgija - liūdnas jausmas, darantis mus laimingus“. Užsikabinau už šito. Ir vis tiek neapsisprendžiu, ar ryte žiūrėdama pro autobuso langą bei liūdnai jausdamasi po truputį dariausi laiminga… Galbūt.
Galbūt tiesiog pati savęs nesuprantu, todėl nesitikiu, kad ir kiti supras. Per sudėtingas darbas. Tyliu.

Patiko (4)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “NoStalGija; ir su kuo ji valgoma”
  1. prajuokino. “Tarsi rastum šviežią braškę, bet ją šuo būtų apmyžęs. ” - šitas išvis pritrenkė. aš visada nostalgiją gretinu su melancholija. iš tiesų, labai geras įrašas;)))

  2. Ačiū! …o melancholija liūdna ar neliūdna? :D damn, taip ir neišsiaiškinu iš vis, kas tas liūdesys, kažkaip per mažai man lietuvių kalboje žodžių liūdesiui, noriu žodžio mažam tokiam nekaltučiui liūdesiukėliui ir nerandu

  3. Lukeris rašė:

    Nice, privertė nusišypsoti :) Gerai žinomas jausmas, kai negali suprast kas per vienas ta nostalgija yra.. ar džiaugsmas, ar liūdesys, ar dar kažkas… :)

  4. Visada džiaugiuosi už ir dėkoju už ŠYPSNIUS. Šypsausi atgal :)

Komentuokite