BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kokia aš vis dėlto nesubrendus mažvaikė. Mano naivus gailestis ir pasitikėjimas žmonėmis mane vieną dieną užmuš.

Individas pagaliau turi draugų, kuriems jaučiasi kažkiek reikalingas. Ir svarbiausia, kuriems aš patinku nuoširdžiai. Nes tikri draugai ne tada, kai tu gali jais naudotis, bet tada, kai jauti, jog vienas malonumas kažką duoti tiems žmonėms. Kai džiaugiesi, vien būdamas su jais ir galėdamas juos pralinksminti. Individukas kartais be proto džiaugiasi atradęs porą tokių žmogiukų. Galima dainuoti vidury Vilniaus, mojuoti autobusų keleiviams, aplankyti ką nors su dešrelėmis, baronkomis, makaronais ir plakta grietinėle… Žiūrėti filmą,nepratarti nei žodžio ir vis tiek jaustis nuostabiai. Arba papasakoti paprastus ir nuobodžius dienos įvykius. “Žaisti” krepšinį tamsų vakarą ir kikenti iš nemokšiškumo. Kartu “mokytis” istoriją, o iš tiesų tiesiog juoktis iš paprasčiausio piršto. Ir gauti nemokamo maisto. Man pasisekė. Aš iš ties laiminga. Ketinu užkonservuoti šią laimę. Žinot, kas dar gerai su draugais? Jie nebus prie tavęs pririšti ir būtent dėl to jie bus šalia. Sounds strange,huh? I have my theories… :D

Viena mergaitė šiandien sugalvojo iš manęs padaryti modelį ir padarė man ryškų makiažą. Grįžau namo, išsigandau ir skubiai viską nusivaliau. Dabar galvoju,galvoju…Kad labai norėčiau kokio pliušinio meškiuko. Namie jų tiek daug turiu… Kažin kambariokai negyvi iš juoko griūtų, jei miegočiau su meškiuku?

Prisiklausiau vienos mergaitės istorijų apie jos labai labai sunkų gyvenimą. O pati jai apie savąjį nei žodžio nepasakiau. Mano bėdos ir jos bėdos skirtingų sričių. Ir iš kur man žinot, galbūt meilė tikrai labai labai skaudina… HA. Taip labai, kad būtų galima pjaustyti save???? No way. Never. Individukas gal ir neturi spindinčios ateities, bet jis laimingas. Ir niekad nesupras mergiočių, pasiduodančių be kovos, verkiančių vos išlenda pirmas sunkumas.

Mačiau alkoholiką miegantį erškėčių krūme. Manau, jis visai nesiskundžia gyvenimu.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Padovanokit man pliušinį žaisliuką”
  1. Gylys rašė:

    As siandien irgi maciau alkoholika,mieganti ant kalniuko.
    Dainuoti vidury Vilniaus ir mojuoti autobuso keleiviams..sounds good xDdD

  2. I wonder why? xD kalniukas nuo erškėčių krūmo truputį skiriasi :)

  3. Gylys rašė:

    ten kalniukas su krumais :D:D

  4. Jei nori turėti tikrų draugų reikia pačiai tokia būti. :) ir niekad nereikia jų laukti, nes jie visada ateis patys kai bus taip lemta :) o kadangi tu esi labai mielas, nuostabus žmogus, tai manau, kad didelių sunkumų tiems žmogeliams prie tavęs prieiti nebuvo.
    Dėl bėdų, aš taip pat visada kreivai žiūriu į merginas žudančias savęs dėl meilės. Mano gyvenime visko buvo, bet niekad to nesureikšminau per daug, galbūt todėl, kad visad turėjau didesnių problemų nei nelaiminga meilė.
    p.s rašyk daugiau, visi jūs kažkokie apmirę, nebeturiu ko skaityt ;/

  5. Greensky, hey ačiū :) labai miela…Blog’as tikrai apmiręs, žiaaauuuriai. Bet aš nieko negaliu padaryt, gyvenimas pasidarė per daug..užimtas :) regis, važiuodama autobusu ištisą knygą parašyčiau, bet grįžtu namo ir.. Tuščia :D ir reikia užsiimti kitais dalykais :/

  6. Kaip smagu paskaitinėti tavo istorijas, tokias nuoširdžias, atviras, lengvas ir žavinčias paprastumu:)

  7. Man irgi labai patinka tavo istorijos. Super :)

Komentuokite