BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pradžiai “novelės” [ne]verta istorija. Rugsėjo trečią (studentams/moksleiviams pirmąją…) dieną visai netyčią užkalbinau vieną praeivį vaikinuką. Atrodė, kad eina ten pat, kur aš. Pagalvojau, kad taip pat bus pirmakursis… Pataikiau. Tačiau jam greit teko pasukt į priešingą pusę ir nepasikeitę kontaktais pasakėm “jei bus lemta - dar susitiksim”. Susitikau jį (G.) krikštynų “after partyje”. Pabendravom… Visad, kai tik šokdavau, būdavau su grupiokais - matydavau kažkur fone jį. Galiausiai “mečiau” grupiokus ir tiesiog atsisėdom kampe su tuo vaikinuku ir plepėjom. Net jei bandydavau kur nueiti, iki tualeto ar su kokia drauge pasisveikint, jis ištikimai laukdavo. Kol kiti tūsinosi, laižėsi kampuose ir maukė alkoholį viedrais, mes šnekučiavomės 3valandas. G. negėrė, buvo “už vairo”. 3h nakties parvežė mane namo, paaaats pasisiūlė. Apsikeitėm kontaktais vakaro bėgy, jau ankstyvais paryčiais susirašinėjom… Užeinu į snukiaknygę, priėmiau jo kvietimą draugauti - G. turi ilgametę panelę. (Facepalm)

Forever alone. Ir kodėl aš nesilinksminau su grupiokais? O.o

Vienos draugės mama labai tiksliai sako: “išlaikyti egzaminus, baigti visus mokslus, rasti gerą darbą - visa tai niekis, sunkiausia (ir bene svarbiausia) gyvenime susirasti vyrą”. Xexexe. Ir dar vienas ilgas HAAAAAAAAA

O univere gera. Gavau pirmus pažymius..Nėra taip jau baisu, kaip tikėjausi. Dažau nagus visom vaivorykštės spalvom ir laukiu tėtuko gimtadienio kitą savaitę. Reiks sugalvot ką nors super duper unikalaus ir linksmo…

Tiesa, darosi kažkaip baisu rašyt į blogą. Per daug asmeniškų dalykų esu prirašius ir dabar jaučiu baimę “o kas jeigu mane atpažintų…”. Jaučiu praretinsiu ypač save išduodančių įrašų gretas. Bet ištrint šito daikto nebesugebėčiau. Per daug čia gražių dalykų užgyventa.

Pabaigai: buvau ant ledo. Jei įsivaizduojate karvę ant ledo, nepamirškite įsivaizduoti ją su mirtinai aštriomis pačiūžomis ant kiekvienos kanopos. Laimei - nieko neužmušiau. Na beveik. Draugės ranka turbūt mėlyna. Mano kelėnai it Velykų sulaukę. Pykau, kad draugė nusprendė viešai iš manęs pasityčioti, beeeet aš ten grįšiu. Parodysiu ledui, kas čia mąstanti būtybė galinti tobulėti… Tada žiūrėsim, kuris kurį skriaus.

O gal Individas tiesiog sado-mazochistas.

Pabaigų pabaigai: pasveikinčiau Jus visus su pirmu sniegu, bet nekenčiu šito staigaus atšalimo. Jaučiu, kad mano plaučiai skersai išilgai sušaudyti.

Taigi, linkiu Jums šiltų šiltų pirmųjų snaigių…

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Pirštai užšalo ir akys rasoja”
  1. ahhh, tikiuosi tavo įrašų nesumažės. Priklausoma aš esu nuo kelių žmonių įrašu :) paskaitau ir net geeera ant širdelės palieka :>>>
    Hm. pirmas sniegas. Mane pasveikino tik išlipus iš ypatingai šiltos lovos užkišant to mielo sniego už kaklo, aš taip pat nemyliu šalčio! ;//

  2. AČIŪ, labai miela :) aš kažkam skatinu priklausomybę, yaaay, aš narkotikas :D

  3. Chi, pasirodo, vos nesusitikom krikštynose, nes turėjau labai jau didelę mintį eit kartu su keliom kursiokėm. Bet prancūzų kolis ir išleisti pinigai “Ežiukui rūke” sprendimą pakeitė.
    Ech, velniai nematė tų vaikinų ir vyrų. Kiek problemų gyvenant be jų netenka spręst… :)
    Man dėl blog’o buvo tas pats. Bet paskui… who cares?? Atras - lai skaito. Dėl blog’o kažkada seniai jau turėjau konfliktą šeimoje, išsigandau, bet paskui ėmė neberūpėt.
    Dėl ledo… Sakė, berods “Pramogų arenoj” yra ledas. Ir ten niekas į tave nespokso žiaumodamas suši/picą/ maistą X.
    O šiaip žiema yra bjauriausias metų laikas. Kaip sakė kursiokė, išjunkit šaltį! :)

  4. ilgametės panelės/vaikinai pirmakursiams… praktika rodo, kad tai dažniausiai itin laikina.. bet ne visada :)

    p.s. o aš vis skaitau svetimus tinklaraščius ir tikiuosi ką nors atpažinti. Maža tikimybė, nebent kitur išsiduodi kad rašai, o šiaip.. nebijok ;)

  5. Pritariu Ž.M. dėl to atpažinimo. Nors kitą vertus jaučiu būtų nekažką, jei kažkas visgi atpažintų ir būtų “o tai ką čia turėjai omeny…”, bet vėlgi, koks kam skirtumas :) Man tai gražu kai sninga. Žiūrėt pro langą. Po koldra ir su arbata rankose. Tik tiek :D o ir sniegas šiandien jau trečias…
    Dėl vaikinuko tai per daug nesijaudink, univere dar daug jų, o dėl būtent šito, tai jei lemta-dar susiesit :)

  6. Ž.M., išjunkit šaltį - liux :D aš tave retkarčiais regiu fakultete, kaip vaiduoklį - pasirodai ir tuoj išnyksti :) ačiū, kad vis apsilankai ;)

    Pynga, jei būtų galima išgyventi visą žiemą su koldra ir arbata - aš mylėčiau žiemą… Nesijaudinu dėl jo, tiesiog toks kvailas FAIL išėjo :D

  7. O, filologyne įmanoma būti vaiduokliu :). O aš tavęs kažkaip nematau. Galimas daiktas, kad tai dėl to, jog turiu neapsakomai išlavintą gebėjimą nepastebėti žmonių net tada, kai jie sėdi toj pačioj auditorijoj :). Visad prašom - skeletas iš to blogerių ratelio belikęs…

Komentuokite